| praėjusi istorija | | sekanti istorija | | visos istorijos |

Pirmas kartas buvo diskotekoje prieš trejus metus - 16-mečiui Vladimirui „hero“ pasiūlė vienas „geras“ draugas. Jaunuolis sutiko iš karto. „Nežinau kodėl neatsisakiau... Turbūt iš kvailumo. Kaip sakoma, norėjosi visko paragauti, tai ir prisiragavau... Tą sykį nepajutau jokio „kaifo“ - visą vakarą pragulėjau paslikas mašinoje, nes labai pykino ir skaudėjo galvą. Iš to nepatyrimo turbūt susileidau per didelę dozę. Na, po to vėl atėjo savaitgalis, vėl diskoteka ir vėl heroinas... Iš pradžių per dieną „prakaifuodavau“ 20 Lt, o paskutiniais mėnesiais - net 80 - 100 Lt. Už tuos pinigus tikriausiai būčiau nusipirkęs gerą mašiną ir vieno kambario butą Vilniuje. „Babkių“ susiviekdavau įvairiais keliais - skolinausi iš draugų, vogiau iš tėvų. Neseniai su draugais iš nebaigto statyti namo nudžiovėm apie 15 metrų elektros kabelio, bet po to mus sugavo. Dabar laukiam teismo - gal ir nepasodins, bet turbūt reikės tai statybos firmai atlyginti materialinius nuostolius (o jie nemaži - 6 tūkstančiai litų).“
„Iš pradžių gimdytojai nieko neįtarė, bet vėliau kaimynai pradėjo pasakot, kad štai, jūsų sūnus su kažkokiais narkomanais trinasi, turbūt ir pats toks... Aišku, mane įrėmė į kampą, ir aš prisipažinau. Pasakiau, kad tikrai vartoju ir esu daug kam skolingas. Mama skoloms grąžinti davė pinigų, o aš aišku, juos vėl „prakaifavau“. Tėvai savaitę laikė įkalinę namuose, tačiau, kai mama grįždavo pietauti, nutaikęs progą išbėgdavai į lauką ir už kampo susileisdavai dozę „hero“.
„Po to vis tik paklausiau mamos ir nusprendžiau gydytis. Iš pradžių bandžiau namuose, bet nepavyko - išeidavau į balkoną, pamatydavau rūkančius narkomanus ir nesusilaikydavau... Ligoninėje daug mažiau pagundų (Vilniaus priklausomybės ligų centre vaikinas gydosi savaitę). Aišku, kartais ir čia apninka visokios blogos mintys, bet tikiu, kad tai laikina... Grįžęs kur nors įsidarbinsiu ir grąžinsiu motinai visus pinigus, kuriuos iš jos pavogiau...“