Kodėl po gydymo vėl vartojami narkotikai

1. Kai praeina fizinis poreikis vartoti narkotikus, pirmiausia narkomanas jaučia palengvėjimą - nereikia durtis, tačiau laikui bėgant nemalonūs prisiminimai užsimiršta, o malonūs tampa vis ryškesni. Pradeda persekioti mintis vėl pavartoti. Pasitaikius progai gauti narkotikų, vėl viskas prasideda iš pradžių. Kartu formuojasi tokie narkomano bruožai, neleidžiantys atsisakyti psichologinės priklausomybės:
NETIKĖJIMAS, kad sugebės nevartoti ir nugalėti kasdienes problemas. Paprasta problema, kuri sveikam žmogui nesukeltų didelių rūpesčių arba ilgainiui išsispręstų, narkomanui tampa tragedija ir sukelia tikrą paniką.
NESUPRATIMAS. Net pradedantis narkomanas mano, kad niekas jo nesupras ir nepalaikys sunkią minutę, nes jo problemos visada didelės, jis kenčia nuo tikros ar tariamos vienatvės.
KANTRYBĖS STOKA. Neturi kantrybės laukti, jam atrodo, jeigu problemos neįmanoma išspręsti greitai, ji neišsispręs niekada. Jeigu norai greitai nesipildo, narkomanas meta veiklą arba puola į depresiją. Kantrybė ir viskas, kas prarasta, grįžta ne taip greitai, ir tai dar viena priežastis, trukdanti blaivėti.
Artimųjų reikalavimai ar atsisakymai pildyti norus priimami priešiškai. Baigęs vartoti, narkomanas tikisi, kad aplinkiniai puls jam padėti ir mylės vien už šį sprendimą (suprantama, apsispręsti labai sunku, bet pagarba reikia užsitarnauti ne vienkartiniu poelgiu, o nuolatiniu darbu). Didėja narkomano dirglumas ir nusivylimas tuo, kas vyksta.
2. Vartodamas narkotikus narkomanas įpranta kiekvieną savo neigiamą būseną "taisyti" narkotikais. Tai labai stiprus įprotis. Todėl kaip reakcija į blogą nuotaiką ar neigiamus jausmus, kurie įprasti kasdieniame gyvenime, narkomanui atsiranda noras vartoti narkotikus. Pavojus pavartoti narkotikų dėl blogos savijautos yra didesnis kelis pirmus mėnesius, kadangi nustojus vartoti narkotikus atsiranda ne tik abstinencijos sindromas, kuris pašalinamas detoksikacijos metu, bet ir įvairūs nuotaikos bei būsenos sutrikimai dėl narkotikų padarytos žalos organizmui ir nervų sistemai. Narkomanas sunkiai išgyvena šiuos nuotaikos sutrikimus ir būsenos pablogėjimus dar ir dėl to, kad vartodamas narkotikus jis neišmoko arba prarado gebėjimą nugalėti blogą savijautą. Būtent tokių pablogėjimų metu jį aplanko mintys "pailsėti, atsipalaiduoti tik šį kartą, o rytoj - vėl nevartosiu". Tačiau net ir pamažu stabilizuojantis šiems nuotaikų ir būsenų sutrikimams (jie gali galutinai neišnykti ir labai ilgą laiką - iki kelerių metų), pavojus pavartoti narkotikų neišnyksta, kadangi narkomano, pripratusio prie staigaus ir stipraus nuotaikos pagerėjimo pavartojus narkotikų, gali netenkinti ir įprasta "normali" būsena, kuri būdinga daugeliui žmonių. Tokiu atveju narkomanas gali jausti, kad jam kažko "trūksta", ir nejučiomis pradėti derybas su savimi, kad pateisintų poreikį pavartoti narkotikų. Todėl būtina narkomanus mokyti vertinti savo teigiamas ir neigiamas būsenas, skatinti gauti ir vertinti pasitenkinimą, pasiekiamą natūraliais būdais: pasiekimais dirbant, sportuojant, bendraujant su kitais žmonėmis ir pan.
3. Nustojus vartoti, narkomanui sunku įsitvirtinti gyvenime, nes be šeimos palaikymo jis dažniausiai nieko neturi: nei išsilavinimo, nei darbo, nei draugų ar mylimosios. Tarp narkomanų jis jautėsi savas ir jautėkitų paramą, buvo vienas iš daugelio. O dabar bendrauja su žmonėmis,kurie to neišgyveno ir negali suprasti jo praeities,vertybių, be to, taivertina neigiamai. Tačiau kitokių ryšių narkomanas paprastai neturi, nesuspėjo įgyti, todėl jaučia nusivylimą ir vienišumą, išgyvena dėl nevisavertiškumo. Narkomano sąmonę apėmusi visa ko baimė: gyvenimo sunkumų, nepalaikymo, nesėkmės. Kito būdo įveikti baimę, išskyrus narkotikus, jis nežino.
Narkomanas gali įsižeisti dėl aplinkinių požiūrio, nes jie atsargiai vertina jo blaivėjimą, nors jis visaip stengiasi įtikti.
Šis neigiamų išgyvenimų krūvis gali pastūmėti vėl vartoti, nes neigiami pojūčiai jau užsimiršo, ir kartais dėl visiškos smulkmenos vėl pavartojama narkotikų.
4. Likę kontaktai su narkomanais. Šie sugeba paskatinti vartoti net tuos, kurie, atrodo, susitvarkė asmeninį gyvenimą. Daugiausia tokie susitikimai baigiasi narkotikų pavartojimu.
5. Narkotikai pažeidė galvos smegenų veiklą.
Du-tris mėnesius nevartojęs narkotikų narkomanas susiduria su sunkiomis problemomis: sutrikęs miegas, nėra galimybės visavertiškai
pailsėti, pasikartojantys skausmai, nuotaikos svyravimai, dirglumas.
Susidurti su problemomis tokios būklės nėra ypač malonu, ir tai gali
būti dar viena priežastis pavartoti. Tokiu atveju narkomaną gali erzinti paukščio giesmė už lango ar aštrūs kvapai. Gali lemti ir tokios aplinkybės: baudžiamoji byla, nesėkmės, ginčai su artimaisiais, pinigų stygius, oro pasikeitimai (ypač slėgio), įvairios infekcinės ir kt. ligos, pervargimas arba didelė pinigų suma, sėkmė asmeniniame gyvenime, ypač gera savijauta.
Nereikėtų tikėti ypač savimi pasitikinčiais narkomanais, kurie prašo
tik "persilaužti" ar sako "su tuo susidorosiu pats". Narkomanija - liga, kurią nugalėti reikia didelės gydytojų, paciento ir artimųjų kantrybės, kurios turi pakakti net ir tada, kai narkomanas nustoja vartoti narkotikus.
Taigi vien detoksikacijos nepakanka, kad žmogus nustotų vartoti narkotikus. Kad gydymas būtų efektyvus, reikia atsižvelgti į šias priežastis ir padėti narkomanui susidoroti su jomis. Be detoksikacijos, būtinas ilgalaikis gydymas ir reabilitacija, kurie padėtų narkomanui išvengti atkryčio.