Nustatyti, ar žmogus yra apsvaigęs nuo narkotikų, galima vizualiai apžiūrint. Vertinama pagal šiuos kriterijus:

1. Vyzdžio dydis ir reakcija į šviesą

Tiriant vyzdį, reikianustatyti jo formą, dydį, spalvą,judrumą. Normalus akies vyzdys yra rainelės centre, apskritos formos, 2-4 mm skersmens, juodos spalvos.

Vyzdžio skersmuo nebūna didesnis už rainelę. Žmogaus vyzdys reaguoja į šviesą (didėja - mažėja).

Tiriant vyzdžių reakcijas į šviesą, tiriamąjį asmenį reikia veidu sodinti į langą ir liepti žiūrėti į tolį. Prašoma 15 sek. uždengti vieną akį (arba abi akis) delnu, arba užsimerkti, po to delną atitraukti arba atmerkti akis. Normoje, atidengus delnu akį, vyzdys iš pradžių būna didelis, o po to susitraukia. Pavartojusių opijatų vyzdys iškart akį atidengus yra mažas ir išlieka mažas. Pavartojus stimuliatorių, vyzdys lieka išsiplėtęs. Būtina patikrinti abi akis. Tamsiame kamberyje vyzdžių reakcija į šviesą galima tirti naudojant židininį apšvietimą.

Vyzdžių reakcija į narkotines medžiagas:

• pavartojusių stimuliatorių krintant tiesioginei šviesai į akis vyzdys lieka išsiplėtęs;
• pavartojusių opijatų, pašalinus šviesą, vyzdys lieka susitraukęs;
• bet kuriuo atveju vyzdys pulsuoja. Kai kurių žmonių vyzdys pulsuoja ir nevartojus narkotikų 3,0-3,5 mm diametru. Pulsacijos dažnis pamažu didėja pavartojus hašišo ir marihuanos.

Vyzdžio dydis nematuojamas, o lyginamas su dydžio etalonais. Testui atlikti būtinas tikrinamojo sutikimas, prieš testą ir jo metu tiriamajam asmeniui būtina paaiškinti atliekamus veiksmus.

2. Nistagmas (Nistagmus) - ritmiškas, nevalingas abiejų akių obuolių trūkčiojimas.

Nistagmu vadinami akių obuolių trūkčiojimai, stebint kokį nors objektą. Kiekvieną akį reikia stebėti atskirai. Nistagmas tikrinamas vertikaliai ir horizontaliai 40-50 cm atstumu nuo akių judinant objektą, kurį žmogus nejudindamas galvos turi sekti akimis. Objektas (pavyzdžiui, rašiklis) lėtai judinamas ir fiksuojamas šoninėse padėtyse apytikriai 4 sekundes, tuo tarpu stebima, ar trūkčioja akies obuoliai. Jeigu jie trūkčioja, tai gali būti apsvaigimo ženklas.

Akių obuolių trūkčiojimą gali sukelti ir narūralūs reiškiniai organizme, tada stebimas:

• vestibiuliarinis akių trūkčiojimas - akių obuolių trūkčiojimas gali atsirasti, kai žmogus keletą kartų apsisuka apie savo ašį, tačiau po kiek laiko jis praeina;
• nervinis akių obuolių trūkčiojimas - atsiranda dėl savaiminių nervinių impulsų, kurie gali atsirasti ir nepavatrojus alkoholio bei narkotikų.

3. Akies konvergencija - žiūros linijų susikirtimas fiksuotame taške.

Tikrinant akies konvegenciją, stebimas žmogaus gebėjimas vienu metu abiem akimisnukreipti žvilgsnį į akies viršūnę. Tikrinamąjam prieš bandymą paaiškinama testo esmė. Bandymo metu prieš tikrinamojo akis bet koks išrinktas objektas pamažu priartinamas prie nosiesvišūnės. Objektas ten laikomas 4-5 sekundes. Veikiant atitinkamirms narkotikams, asmuo iš karto sugeba suvesti akis kartu, tačiau jis negali išlaikyti sutelkto žvilgsio į objektą. Yra žmonių, kuriems to taip pat nepavyksta padaryti, nors jie ir nėra vartoję narkotikų.

4. Pulso dažnis

Normalus žmogaus pulsas yra 60-90 dūžių per minutę. Pulso dažnis tikrinamas uždėjus du pirštus ant plaštakos arterijos, laikomas apie 30 sekundžių ir dūžių skaičius padauginamas iš dviejų. Reikia atsižvelgti ir į vidinius veiksnius, kurie turi įtakos pulso dažniui, pvz., dalyvauja policininkas, ir kitus susijaudinimą keliančius veiksnius.

Priklausomai nuo vartotos narkotinės medžiagos pulsas sulėtėja arba padažnėja.

5. Laiko pojūtis Rombergo stovėsenoje

Narkotikai priklaisomai nuo rūšies gali veikti laiko tėkmės suvokimą. Testavimo metu būtina atkreipti dėmesį į testuojmojo:

• laiko pojūtį;
• galimybę suprasti paprastas instrukcijas;
• rankų, kojų drebulį ir akių vokų trūkčiojimą.

Testuojamajam paaiškinama, kas daroma. Prašoma stovėti suglaudus kojas, ištiesti į šonus rankas, atlenkus atgal galvą ir užsimerkus. Tiriamojo prašoma pranšti, kada, jo manymu, praeis 30 sekundžių (žodžiu arba rankos judesiu). Nepavartojęs narkotikų žmogus gali apsirikti 10 sekundžių. Apsvaigusiam žmogui taip pat gali būti sunku išlaikyti stovėseną.

6. Dūrių žymės

Jeigu narkotinės medžiagos yra leidžiamos švirkštu, ant kūno lieka dūrio žymės. Dūrių žymių gali turėti ir narkotikų nevartoję asmenys, pvz., diabetikai, kurie leidžiasi insuliną ar donorai, atliekant kraujo perpylimą.

Nuo adatos dūrio likusios žymės pakitimai bėgant laikui:

• 0-8 val. - raudona dėmė (paraudęs ratas);
• 8-96 val. - šviesaus sukrešėjusio kraujo pėdsakai;
• 5-14 dienų - tamsios dėmės;
• 14 dienų ir daugiau - dėmės išnyksta.

Viename kvadratiniame narkomano odos ploto centimetre gali būti iki 150 dūrių.