Bioliginės (genetinės) priežastys
Dėl įgimtos nevisavertės neuromediatorių veiklos kai kurie žmonės yra jautresni ir pažeidžiamesni. Emocinę įtampą jiems padeda įveikti narkotikai. Medikai pastebi, kad priklausomiems nuo narkotikų asmenims būdingos tokios savybės:
- Nėštumo patologija. Toksologinės ir nėštumo metu motinos patirtos infekcinės ir lėtinės ligos.
- Komplikuotas gydymas. Patirta gimdymo trauma ar hipoksija (naujagimio pridusimas).
- Lėtinės ar sunkios vaikų ligos. Plaučių uždegimai, dažnos anginos ar operacijos naudojant narkozę.
- Daugkartiniai galvos smegenų sutrenkimai. Galvos smegenų traumas gali sąlygoti fiziniai veiksniai ir apsinuodijimai vaikystėje
- Psichinės ligos ar polinkiselgtis ne pagal įprastas visuomenės normas tarp tėvų ar artimų giminaičių.
Vaikai, gimę šeimose, kuriose buvo alkoholikų ar narkomanų, gali paveldėti psichologinį polinkį į priklausomybę. Prancūzų mokslininkai įrodė, kad tėvai berniukai, gimę alkoholikų šeimose, net jei juo išaugino negeriantys tėvai, turi du-keturis kartus didesnį polinkį į alkoholizmą, nei vaikai gimę ne alkoholikų šeimose. Be to mokslininkai įrodė, kad polinkis į alkoholizmą yra sąlygotas ir fermentų kiekio. Yra žmonių, kurie turi mažesnio fermento, skaidančio alkoholį, kiekį skrandyje arba jis yra mažesnio aktyvumo.
Biologiniai veiksniai veikia galvos smegenų funkcionavimą ir gebėjimą atlaikyti intensyvius emocinius krūvius. Patyrusiam gydymo traumą sunkiau mobilizuotis ir grįžti į normalų gyvenimo ritmą. Jis įtemptoje situacijoje sunkiau valdo emocijas.
Dažniausiai žmogus tai sunkiai suvokia, nes neturi su kuo palyginti, t.y., remiasi asmenine patirtimi. Traumą patyręs žmogus nesąmoningai ieško būdų, galinčių grąžinti ar padidinti emocinį stabilumą. Atgauti emocinį stabilumą ir pasitikėjimą savimi iš pradžių padeda narkotikai. Todėl biologinių veiksnių turinčiam asmeniui vienas atsitiktinis ar eksperimentinis narkotikų pavartojimo atvejis gali būti lemtingas, ir psichinę bei fizinę priklausomybę jis įgis anksčiau, nei suvoks pavojų.
Psichologinės priežastys
Kartai manoma, kad narkotikai padės išspręsti psicholigines problemas. Paminėsime keletą iš jų:
Nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų. Yra žmonių, manančių, kad juos supantys žmonės bei daiktai egzistuoja tam, kad teiktų kuo daugiau malonių išgyvenimų. Jie vadovaujasi principu: geriau daugiau negu mažiau. Tačiau gyvenime taip nebūna ir, suvokus, jog idealų nėra išgyvenamas nusivylimas. Nepasitenkinimas stiprėja. Taigi žmogus aktyviai protestuoja prieš aplinką ir dėl to jaučia nuolatinį diskomfortą.
Pesimizmas ir nusivylimas žmonėmis. Žmonės, linkę į priklausomybę nuo narkotikų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni jų stengiasi kontroliuoti ir valdyti juos supančius žmones, kiti nemoka bendrauti. Draugams nuo jų nusisukus, nusivilia, vėl bando užmegzti naujus kontaktus, tačiau kiekvienas toks bandymas baigiasi dar viena nesėkme, todėl draugų ratas mažėja, jie tampa vieniši.
Vienišumo jausmas. Šis jausmas paprastaui aktyviai slopinamas, tačiau nepasitenkinimas, priešiškumas aplinkai ir visuomenei nuolat stiprėja, ir narkotikų vartojimas įgauna protesto išraišką.
Baimės jausmas. Dažnai narkotikai pradedami vartoti, norint atsikratyti atsakomybės, įsipareigojimų, kurių bijoma. Bandymas nugalėti baimę kartais reiškiasi labai keistai: žmogus, norėdamas susirasti draugą ar "išvaduotoją", gali prisiimti bet kokią ideologiją ir tapti priklausomu nuo kokios nors žmonių grupės.
Žemas savęs vertinimas. Dažniau narkotikus vartoja tie, kurie dėl žemo savęs vertinimo jaučiasi nereikalingi ar nevykėliai. Pradėję vartoti narkotikus jie pasijunta pilnaverčiais.
Socialinės priežastys
1. Šeimos įtaka
Šeima turi didelę įtaką vaiko ugdymuisi. Narkotikų vartojimą gali remti šie veiksniai:
Netinkamas auklėjimas šeimoje. Tai gali būti per didelė tėvų kontrolė, per griežta drausmė, motinos jausmų šaltumas, tolerancijos stoka. Vaikas neišmoksta tinkamai reikšti savo jausmų ir jų valdyti.
Nepilna šeima arba nuolatinis vieno iš tėvų užimtumas ilgose komandiruotėse ar darbe. Tokioje šeimoje užaugusiems vaikams trūksta dėmesio arba atvirkščiai - skiriamas per didelis dėmesys ir globa.
Dažnai sergantis (ar lepinamas) ir vienintelis vaikas šeimoje. Paprastai toks vaikas gauna per daug dėmesio, ir tėvai tenkina visus jo įgeidžius ir kaprizus. Toks vaikas neišmoksta savarankiškai įveikti kylančių sunkumų.
Davasinės ir fizinės traumos. Vaikas buvo patyręs fizinę, psichinę ar seksualinę prievartą, su juo buvo elgiamasi brutualiai, žiauriai. Tokiose šeimose augančiam vaikui būdingas iškreiptas garbės ir saugumo supratimas, formuojasi nuolatinis vidinis konfliktas ir dvasinis diskomfortas.
2. Draugų įtaka ir kitos priežastys
Draugystė su narkotikus vartojančiais bendraamžiais. Noras būti pripažintam yra labai stiprus veiksnys. Paauglystėje didžiausią įtaką turi bendraamžiai, labai stiprus bendrumo jausmas.
Neteisingas ir nekorektiškas požiūris į narkotikus. Manoma, kad narkotikai nekenkia arba kenkia tik "stiprūs" arba vartojami intraveniniu būdu.
Smalsumas. Smalsumas ir noras patirti narkotinių medžiagų sukeliamus psichikos pakitimus.
Mada. Narkotikus vartoja kai kurios įžymybės: aktoriai, sportininkai, muzikantai ir kt. Paprastai jaunimas linkęs sekti pripažinimą turinčių jaunimo lyderių pavyzdžiu.
Bendruomenės ryšių susilpnėjimas. Bendruomenėje, kurios nariai mažiau susieti bendrumo jausmu (nes dažnai keičiama gyvenamoji vieta), didelis nusikalstamumas, gyvenantys paaugliai dažniau piknaudžiauja alkoholiu ir kitais narkotikais.
Nenoras mokytis, neužimtumas. Jaunuoliams, nenorintiems mokytis, niekinantiems mokyklą, neturintiems pomėgių ir neužimtiems jokia veikla, narkotikų vartojimass gali įgauti protesto išraišką, gali tapti būdu leisti laisvalaikį.
